Pagrindinė mintis
Ansamblis pradeda įvesdamas tvarką. Aiškūs tarpai ir sinchroniški gestai publikai suteikia stabilią vaizdo sistemą.
Tuomet geometrija šią sistemą išbando — keičia mastelį, kryptį ir viršutinių bei apatinių ekranų santykį.
Atskiri spinduliai izoliuoja kiekvieną šokėją, o produkto vaizdai dėmesį perveda nuo pasirodymo prie informacijos.
Mėlyni rutuliai grąžina ansamblį į bendrą tinklelį: kiekvienas atlikėjas turi atskirą lauką, tačiau lieka vienos kompozicijos dalimi.
Kūrinys apvertimą suvokia kaip naują matymą: ritmas lieka disciplinuotas, nors aplinkinis pasaulis vis pasiūlo kitą kampą.