Pagrindinė mintis
Kiekvienas atlikėjas pradeda nuo mažo, valdomo šviesos šaltinio. Gestas asmeniškas, tačiau jo vaizdinis aidas iškart peržengia kūno ribas.
Pasikartojantys žiedai veikia kaip būgnai, kuriuos publika gali matyti. Tikslus laikas šviesą paverčia ritmu, o kiekvieną pakėlimą, smūgį ir pauzę — fiziškai perskaitomą.
Keturiems žiedams susilygiavus, skirtumai neišnyksta — jie susiderina. Formacija primena komandą, kuri išlaiko atskiras vietas ir kartu siekia vieno tikslo.
Perėjimas nuo abstrakčios energijos prie Žemės ir kraštovaizdžio išplečia prasmę nuo vieno žmogaus pastangų iki bendro horizonto.
Ateitis čia nėra tolima nuotrauka, laukianti savo laiko. Tai ritmas, kurį dabartyje kuria dėmesys, atsakas ir nuoseklus bendradarbiavimas.