Pagrindinė mintis
Šokėjai pirmiausia pasirodo kaip dvi aiškios asmenybės. Partnerystė prasideda nuo atskirų žmonių, ne nuo staigaus vienodumo.
Locking sustojimai kuria lūkesčių kalbą: vienas šokėjas pasiūlo ritmą, o kitas pasirenka, kaip atsakyti.
Grafinės iškirptos figūros įrėmina sutapimo akimirkas, o sąmoningi poslinkiai išlaiko poros įtampą ir humorą.
Miesto judėjimas bei padaugintos figūros duetą išplečia į socialinį lauką, kuriame tapatybė kartojasi, bet niekada nėra tobula kopija.
Antroji versija galiausiai kalba apie ryšį, kuris gali varžytis, klausytis ir keistis neprarasdamas bendro ritmo.