Pagrindinė mintis
Šokėjas patenka į grafinį pasaulį, kuris niekada neapsistoja ties vienu stiliumi. Kiekvienas skyrius pristato naują taisyklę, o kūnas parodo publikai, kaip ją skaityti.
Apskritimai yra pasikartojantis atramos taškas. Jie gali įrėminti pozą, išplėsti posūkį ar nukreipti žvilgsnį į tikslų tašką neužgoždami atlikėjo.
Spalvų kaita kuria emocinę skyrybą: raudona skuba, monochromas išvalo erdvę, o mėlyna ir žalia atveria laisvesnę, žaismingesnę nuotaiką.
Švytintis kontūras dubliuoja šokėją, bet jo nepakeičia. Jis išdidina gestą ir trumpą pozą paverčia grafiniu prisiminimu visai salei.
Iš esmės tai kūrinys apie smalsumą — malonumą tikrinti, kiek skirtingų ryšių gali atsirasti tarp vieno kūno ir vieno ekrano.